gargožis

gargõžis sm. (2) žr. gargažė: 1. Šerk [įkaitintą geležį] smarkiai, kad gargožis nutrupėtų Kp. 2. Pasidarė didelis lempos gargõžis, ir nedega Stč. Nukrapštyk tą gargõžį nuo knato, gal lempa užgesti Rd. 3. žr. gargažė 4: Kokie ten tavo medžiai, vieni gargõžiai Tršk. | Drabužiai sušalo į gargõžį (į ragą) Rs. 4. debesėlis, galvokas: Toks mažutis gargožė̃lis užėjo, ale kad pradėjo lyt Rd. Iš mažo gargožė̃lio daug prilijo Stč.